tėkšti

tė̃kšti, tẽškia (tė̃škia), tė̃škė K, FrnW, Gs 1. intr. kristi ištykštančiais lašais, dribsniais (apie lietų, šlapdribą): Šlapdriba tė̃škė į veidus NdŽ. Lytus tẽškia tiesiai į langus Šln. Lytus taip tėškė i da su sniegu, o čia da tokia šalta LTR(Vdk). Buvo girdėti, kaip [už lango] tėškė lytaus lašai Pč. Snieglaša tẽškia, o bulves griebiam iš žemės i nešam su tešla (purvinas) Erž. Ne su lytu sninga, ne snieglaša, bet bobkąsniais tẽška Skdv. Neik iš namų, kad teip tẽškia (lyja)! Skr. ║ tr., intr. K, M, Rtr taškyti, šlėkti: Purvais teškia tekinis J. Arkliai tėškė minkštu sniegu į vyrus, sėdinčius ant ožių V.Piet. Tėkšdamas vandens trykšlius praūžė sunkiai pakrautas sunkvežimis rš. Bernas velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis BsMtII9(Snt). Eidamas į kalvę vis ant to velnio jis tai spjaudavo, tai purvu tėkšdavo LTR(Grk). Atsikosėjo, kaip tė̃škė (spjovė) an tos mergelkos, stačiai an krūtinės! Krš. ^ Užgaulumas bobos – kaip su šūdu tẽška Krš. | refl. NdŽ. ║ prk. smarkiai šviesti, spiginti: Saulė ant akis teip tẽškia, kad nieko nesimato Rm. 2. tr. gaminti drebiant, krečiant (ppr. mūrijant): Tė̃škė vidsienę iš molio Vn. 3. intr. BŽ56, DŽ, Škt, Grz, Snt šnek. smogti, tvoti, trenkti: Tė̃škė atpakalia ranka Ėr. Tė̃kšti kam į žandą, per antausį NdŽ. Kam per veidą skuduru tė̃kšti NdŽ. Užpyko bobutė, išlėkė oran ir tė̃škė karvytei šaukštu galvon (ps.) LKT330(Mlt). Kad tė̃škė tam per ausį, tik susvirduliavo! Al. Kad tė̃kšiu, tai tik šlapia vieta pasiliks Grdž. Kai tė̃kšiu tau, tai tuojau apsiburlinsi Slv. Tylėk, o kai tė̃kšiu į snukį! Vdk. Kad tėkšu, ir prikibsi pry sienos! Ggr. Vakar grausmas tė̃škė prie mūsų klaimo beržan Ds. Ledai nesustojo, banga tėškė, ir nebėra pylimo J.Gruš. | refl.: Tė̃škės viena į kitą dvi mašinelės – gelžų krūva i košė Krš. 4. tr. R, MŽ, N, BsPI102, Kl, Jrb šnek. smarkiai mesti, sviesti, blokšti: Tė̃kšti kiaušinį į žemę DŽ. Susivijus tėškė į žemę vaiką anojė J. Kaip aš tave tė̃kšiu į sieną, tai tu sutikši kai snarglys Sch235. Tė̃škė kapšį su pinigais ant stalo NdŽ. Vėjas tė̃škė laivą į krantą NdŽ. Kap tė̃škė [mašina žmogų], toli nulėkė, i ansmert KzR. Tė̃kšk lauka tą pasmirdusį kiaušinį Vdk. Tėkšk į žemę, ir ištiš Šts. Tė̃škė į klaną kaip krupį Krš. Pasispardė arklys, i ka tė̃škė žemyn [jojiką] Gs. Pagriebęs už krūtinės, kad tė̃škė vyrą ant žemės! Jnš. Kad tė̃kšiu į sieną, tai prisiplosi! Dkš. Tė̃kšk knygas į kampą ir ateik pas mane Lkš. Pasipainiojusį samtį tėškė ant priekrosnio – ir nulėkė galva J.Paukš. Tėškė Šešelgą į vidurį liūno K.Bor. ║ intr. sviesti kuo prisitaikius: Kai tė̃škė kiaušiniu akys[na] Sug. Perpykęs vyrukas kad tėškė tam svečiui kiaušiniu į kaktą, net jis iš priežedos išsivertė MPas. 5. intr. šnek. smarkiai griūti, virsti, kristi: Kad tiek, tai būtau kad tė̃škus, tai tė̃škus, – vėl galvą persidaužus Pv. | refl. DŽ, Upt: Koja paslydo, nesusturėjau, kai tėškiaũs an žemės! Lb. Tė̃kštis žemėn NdŽ. Bimbalas, skrisdamas už lango, visu smarkumu teškiasi į stiklą rš. Lėktuvas lyg bomba tėškėsi į žiemos sukaustytą žemę J.Dov. 6. tr. šnek. nesigailint ar pasididžiuojant daug sumokėti, duoti, išleisti: Žiedą nusipirkau, šešiasdešimt litų tėškiaũ NdŽ. Šen tė̃škęs, ten tė̃škęs, veizėk, tuščia kišene i bepareinąs Rdn. Tik tẽškia tẽškia mezliavą par vestuves Adm. Visą rublį už obuolius tė̃škė Dkš. 7. tr. šnek. įsigyti, nusipirkti nesigailint pinigų: Jeigu gausiu kiek pinigų, tai kad tė̃kšiu batus, tai tė̃kšiu! Gž. Na, dėdiene, tė̃kšk vieną skepetą! Gs. Vaike, po šilkinę [skarelę] kad tė̃škėm! Alk. 8. refl. Vn, Bt, NmŽ, Rs menk. gultis miegoti, drėbtis: Vaikai, marš tė̃kštis, ryt su kuolu nepribikštysi! Jrb. Kitas prisigėręs eina tė̃kštis, o jis velkas, i gana Erž. Prisigėrei i eik tė̃kštis Rs. Tik eik tė̃kštis čia neplepėjęs! Žgč. 9. intr., tr. šnek. šiurkščiai, užgauliai ar drąsiai kalbėti, sakyti: Jei netiko kas, tė̃kš tavie, ka neliausys Rdn. Tė̃kšu žalčiuo, netylėsu daugiau! Krš. Tẽška žodžius kaip molio sklypą Up. Kad tėkš į akis, tai neatsikrapštysi! Všk. Kai pakláusiau, tai tė̃škė kaip karvė su uodega Kv. Pasižiūrėjo vėl iš padilbų, tėškė: – Kiaulė tu! J.Balt. Tė̃škė kap mazgote per snukį Vlkv. Žodis po žodžio – parstūmė vienas kitą, keiksmą riebesnį tėškė P.Cvir. Kaip purvais tė̃škia tau paškudniausiais žodžiais, ir ką tu jai! Ut. 10. intr. DŽ, NdŽ šnek. greitai, smarkiai eiti, važiuoti: Mat ją šimts, turiu tė̃kšt namo Gl. Dėdė jau tẽškia į miestą Šln. Kojos jai išlinkusios kaip pavažos, i tẽška Nmk. Ryt porą arklių paskinkę tė̃kšma kermošiun Ds. 11. intr. šnek. tankiai kalbėti: Jonienė tai teip tẽškia, kad nepratęs parpus nesuprasi Sv. \ tėkšti; anttėkšti; aptėkšti; atitėkšti; įtėkšti; ištėkšti; nutėkšti; patėkšti; partėkšti; pertėkšti; pritėkšti; sutėkšti; užtėkšti